 Emilija:
- „Man patiko, kad prie įėjimo ant grindų yra užrašas: Tegul žmonės tol mindo mano kapą, kol neišsitrins raides, tik tuomet Dievas atleis mano nuodėmes. Taip pasakė vienuolyno fundatorius Pacas.“
Natalija:
- „Labiausiai man patiko rūsyje – kriptose, kur buvo laidojami vienuoliai. Nors buvo ir baisu...“
Laura:
- „Patiko muziejuje, kur kabo kunigų ir vienuolių apdarai.“
Ugnė:
- „Labai patiko rašantis vienuolis. Mes labai išsigandom, kai įėjome į tą kambariuką.“
Ernestas:
- „Man viskas patiko, buvo labai įdomu.“
Roberta:
- „Įdomiai pasakojo gidė, ji žino daug istorijų apie Pažaislį.“
Taip kalbėjo 5b ir 5c klasės mokiniai, ilsėdamiesi pievoje, kai baigėsi pamoka Pažaislio vienuolyne.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio kultūrinio gyvenimo apraiškoms.
Pamoka prasidėjo bažnyčioje, kur mokinukai, užvertę galvas, grožėjosi senomis ansamblio freskomis, klausė įdomaus pasakojimo apie dramatišką vienuolyno istoriją. Daugiau nei tris šimtmečius Pažaislis buvo keičiamas įvairių religinių konfesijų, tradicijų, karų, gaisrų. Tačiau „Kamaldulių Dievo Motinos“ šventas paveikslas visuomet saugojo vienuolyno dvasią.
Vaikams buvo leista nusileisti į rūsius, kur kriptose pirmieji vienuoliai laidojo mirusius brolius. Pasėdėjome ant plačių ąžuolinių oficinos suolų, išnagrinėjome Pažaislio maketą zakristijoje. Vienuolyno teritorijoje yra mažytės kapinaitės, kuriose ilsisi rusų kompozitoriaus A. Lvovo, sukūrusio himną ,,Dieve, saugok carą“, palaikai. Ant kompozitoriaus kapo uždegėm žvakę.
Tačiau smagiausia pamokos dalis praėjo vienuolyno muziejuje. Čia viskas galima:
atidarinėti stalčiukus, landžioti po spinteles, skaityti senus vienuolių užrašus, žiūrėti edukacinius filmus. Silikoninė vienuolio Serapino, rašiusio gydomųjų žolelių receptus, figūra nejuokais išgąsdino vaikus. Kai kas net bijojo prieiti arčiau ir nusifotografuoti šalia vienuolio.
Pažaislyje laikas sustoja... Nepastebėjome, kaip praėjo dvi pamokos. Gidė paragino mokinius dalyvauti dar keliose edukacinėse programose: ,,Pažaislio lipdinių kalba“, ,,Su plunksna prie spingsulės“, ,,Kelionė po vaistažolių pasaulį“, ,,Pažaislis – gamtos ir kultūros vienovė“, ,,Kazimieriečių paveldas“. Vaikai, nutarę pasikviesti dailės, gamtos, matematikos, tikybos dalykų mokytojus, pažadėjo sugrįžti į pamokas.
Mokytojos A. Leonavičienė, A. Karbonskienė
|
