40proc. gabių vaikų nerealizuoja savo gebėjimų, nes mokyklose yra netinkamai skatinami ir ugdomi
2016-06-02, 08:20
„Balta varna“, „visažinis“, „tas prie meno“, „keistuolis“, „gabus, bet tinginys“ – tokios etiketės kitokiems vaikams
buvo ir vis dar yra klijuojamos Lietuvos mokyklose. Siekiant laiku
pastebėti moksleivių gabumus, sudaryti sąlygas jiems plėtotis, KTU
Vaižganto progimnazija jau penkerius merus identifikuoja ir ugdo
gabiuosius ir talentinguosius vaikus. Progimnazija tapo pirmuoju Europos
Talentų paramos tinklo padaliniu Baltijos šalyse.
Europos Talentų paramos tinklas (angl. European Talent Support Network, ETSN)
oficialiai buvo įkurtas 2015 metais, Briuselyje. Šiuo metu jam
priklauso 14 Europos Talentų centrų iš 13 šalių bei 250 Europos Talentų
padalinių iš 25 valstybių.
Kauno technologijos universiteto (KTU)
Vaižganto progimnazijos direktorės L. Merfeldienės teigimu, mokyklos
misija bei strategija sutapo su Europos talentų paramos tinklo siekiais,
t.y. organizuoti tiriamąją veiklą atpažįstant ir ugdant itin gabius
mokinius, rengiant mokytojų mokymus ir dalinimąsi gerąja patirtimi.
„Būti priimtam, pripažintam, vertinamam,
saugiam, patirti buvimo mokykloje džiaugsmą ir prasmę – to reikia
kiekvienam vaikui, tačiau tiek negalią turinčiam, tiek išskirtinių
pažintinių ir kūrybinių poreikių, tokių kaip greitas suvokimas, loginis
mąstymas, smalsumas turinčiam vaikui, būtinas papildomas mokytojo
dėmesys ir papildomos investicijos“, – neabejoja L. Merfeldienė.
Anot jos, dirbant su gabiais vaikais
labai svarbus geras dalykinis mokytojo pasirengimas. Pedagogas, giliai
išmanydamas savo mokomąjį dalyką, geba moksleiviams užduoti aukštesnio
mąstymo lygio reikalaujančius klausimus, taip skatindamas ir ugdydamas
jaunuolio aukštesnio lygio mąstymo procesus bei sudaryti sąlygas
mokiniui ne tik įsisavinti žinias, bet ir jas taikyti, perkelti į kitą
naudojimo sritį ar lygmenį.
Talentams vystyti trūksta sąlygų
Pasak KTU Vaižganto progimnazijos
direktorės, mokykla – tai susitikimų vieta, todėl joje būtinos jaukios,
gražios, funkcionalios bendros erdvės, bet tiek mokiniui, tiek mokytojui
reikia ir asmeninės vietos.
„Mokiniai negali išmokti mokytis nuolat
lakstydami po kabinetus ir pamokas – tam reikia laiko ir santykinės
ramybės. Gabiesiems reikia pagalbos turimam potencialui atrasti,
palankios emocinės aplinkos, kurioje jų idėjos išsiskleistų. Vaikams
reikia palaikančios suasmenintos aplinkos, kad pamirštų pasaulio
nejaukumą, atsikratytų gynybos ir galėtų užsiimti svarbesniais gyvenimo
uždaviniais, taip pat ir kurti“, – kalbėjo L. Merfeldienė.
Jos teigimu, net tada, kai klasė yra
pakankamai homogeniška, unikalūs mokinio sugebėjimai ir poreikiai
reikalauja laiko ir tinkamo dėmesio: „Vaikai skiriasi darbo tempu,
mokymosi stiliumi, turimomis žiniomis, interesais. Jiems reikia ypatingo
skatinimo – kompetentingo mokytojo, taip pat geros materialinės bazės –
juk negalima groti pianinu jo neturint.“
Direktorė džiaugėsi, kad mokyklai labai
padeda Kauno technologijos universitetas, sudarydamas sąlygas
moksleiviams naudotis turtingomis edukacinėmis erdvėmis bei aktyviu
dalyvavimu ugdomojoje veikloje.
„Mūsų ateities siekis – sukurti
integralų itin gabių vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje modelį,
kad palengvintume talentų socializaciją ir tuo pačiu sudarytume sąlygas
talentams vystytis“, – KTU Vaižganto progimnazijos ateities viziją
pristatė L. Merfeldienė.
Ypatingiems – ypatingas dėmesys
Rūta Songailienė, KTU Vaižganto
progimnazijos Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja, mano,
kad diskutuojant apie išskirtinių gebėjimų jaunuolių ugdymą, iš pradžių
reikia tinkamai suprasti gabaus vaiko sąvoką.
„Iki
šiol nei bendros gabumų sampratos, nei visuotinai pripažįstamo gabių
vaikų ypatybių apibrėžimo nėra. Remiantis vienais gabumų paaiškinimais,
gabiais galima laikyti 1-2 proc., kitais – iki 20 proc. visų žmonių.
Galbūt todėl ir yra tiek daug painiavos šiuo klausimu“, – svarsto R.
Songailienė.
Visgi, abejonių nekelia tai, jog gabaus
vaiko požymiai – aukšti intelekto ir kūrybiškumo lygiai. Dažnai sąvokos
„gabus“ ir „talentingas“ vartojamos kaip sinonimai, tačiau talentingi
vaikai – tai vaikai, turintys ypatingų gebėjimų, kurie pasireiškia
vienos ar kelių meno, mokslo ar sporto sričių pasiekimais. Paprasčiau
tariant, gebėjimai, tai potencialas, o talentas – pasiekimas“, –
įsitikinusi pedagogė.
Jos nuomone, klaidos atsiranda iš
nežinojimo arba klaidingų įsitikinimų. Visuomenėje šiandien netrūksta
įvairių mitų apie gabius vaikus: „Dažnai girdime sakant, kad visi vaikai
kam nors gabūs arba, kad gabus vaikas yra tas, kuris gerai mokosi, yra
motyvuotas ir neturi elgesio problemų, kuriam sekasi tiesiog savaime, be
jokių pastangų.“
Pašnekovė skuba šiuos mitus paneigti,
pažymėdama, kad kartais gabūs vaikai gali nuobodžiauti mokykloje,
praleidinėti pamokas, atsisakyti daryti jiems neįdomias užduotis, gauti
prastus pažymius, konfliktuoti su mokytojais ir panašiai. Jie taip pat
gali turėti emocinių ar elgesio sutrikimų, Aspergerio sindromą.
Pedagogė R. Songailienė teigė, nebijanti
pripažinti nepatogios ir vaikų tėvams nepriimtinos tiesos, kad visi
vaikai yra ypatingi, bet ne visi turi ypatingų gabumų ar talentų.
„Aukšti mokymosi pasiekimai gali būti
tiesiog geros atminties ar ypatingo darbštumo rezultatas, o ne ypatingų
gabumų požymis“, – teigė R. Songailienė. – Ir vidutinių intelektinių
gebėjimų, motyvuotas, mokinys gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų bei
sėkmingai studijuoti universitete.“
KTU Vaižganto progimnazijos Neformaliojo
švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad ugdant
gabius vaikus, dar vienas labai svarbus dalykas yra sociumas. „Ypač
gabiems paaugliams labai reikalingas bendravimas su tokiais pat
bendraamžiais, jų parama. Bendraamžių grupėje vyksta asmenybės
socializacija – formuojasi vaiko pasaulėžiūra, charakterio ypatybės“, –
sako R. Songailienė.
Jos teigimu, paaugliai dažnai
susitapatina su grupe – ji tampa elgesio etalonu, todėl labai svarbu,
kad tose grupėse aplinka būtų pozityvi, motyvuojanti ir grįsta bendromis
vertybėmis, kurios yra norma, o ne siekiamybė.
Gabių vaikų mokymasis toje pačioje
klasėje su žemesnio nei pagrindinio pasiekimų lygio vaikais šiandien
kelia daug diskusijų. Anot pedagogės, problema yra ne todėl, kad
skirtingų gebėjimų ir pasiekimų vaikai kartu mokosi vienoje klasėje, o
todėl, kad vienu metu mokytojas turi diferencijuoti ugdymą pagal
kiekvieno vaiko pasiekimų lygį. „Gerai, jei klasėje mokosi 12-15, o ne
25-30 mokinių, tarp kurių yra ir ypač gabių, ir nemotyvuotų, ir turinčių
specialių ugdymosi poreikių vaikų“, – kalbėjo pašnekovė.
Dažnas atsakymas, jog viskas priklauso
nuo mokytojo meistriškumo: „Sutinku, bet ar tikrai reikia kasdieninės
nuolatinės įtampos pamokoje tiek vaikams, tiek meistriškajam mokytojui?
Vardan ko tai? Utopinės lygiavos? Kodėl, pavyzdžiui, anglų kalbos
pamokoje, jos taisykles pramokę ar laisvai kalbantys vaikai, apkrauti
papildomomis savarankiškomis užduotimis „stipresniesiems“ turi stebėti,
kaip pusė klasės dar tik gvildena netaisyklingas veiksmažodžių formas, o
likusi dalis net nesupranta, kas yra tas veiksmažodis?“
R. Songailienės nuomone šioje
situacijoje labiausiai „pasisekė“ švietimo vadybininkams, kurie nebus
apkaltinti diskriminuojančiu mokinių rūšiavimu.
Nėra talentų ugdymo sistemos
Savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklos
vis dar tebevykdo masinio švietimo misiją. Nors bendrojo lavinimo
mokykloms savo nuožiūra paliekama spręsti, kaip pasitelkę tik
žmogiškuosius išteklius, atpažins, įvertins ir ugdys gabiuosius, tačiau
toms, kurios imasi iniciatyvos taikyti diferencijuotą ugdymą pagal
pasiekimus, dažniausiai priekaištaujama, kad tai – diskriminacija
mokymosi sunkumų turinčių vaikų atžvilgiu.
Visgi, pedagogė R. Songailienė pažymi,
kad apie atvejus, kuomet gabus vaikas atsiranda edukacinėje aplinkoje,
orientuotoje į vidutinių gebėjimų, o kartais ir motyvacijos stokojančius
vaikus, apie diskriminaciją gabiojo ar talentingo vaiko atžvilgiu
nutylima.
Pasak R. Songailienės, gabių vaikų
ugdymas šiandien yra tik šeimos apsisprendimo, o ne valstybės reikalas:
„Jei Lietuvoje būtų vieninga gabiųjų ir talentingų mokslui
identifikavimo ir ugdymo sistema, tokių vaikų padaugėtų beveik
dvigubai.“
„Neabejoju, kad kai kurie gabūs vaikai
pasieks stebėtinai aukštų rezultatų ir be mokytojų, tėvų pagalbos,
tačiau daugelis jų, jeigu gabumams nebus skiriamas reikiamas dėmesys,
nepasieks to lygio, kurio galima tikėtis, atsižvelgiant į potencialą“, –
kalbėjo R. Songailienė. – Labai svarbu laiku pastebėti jaunuolių
gabumus, sudaryti sąlygas jiems plėtotis ir tuos vaikus bei jų šeimas
visokeriopai palaikyti.“
Stoja į geriausias gimnazijas
KTU Vaižganto progimnazija žurnalo
„Reitingai“ pagal olimpiadų rezultatus 2014 m. atsidūrusi 28 vietoje (iš
58 mokyklų), o 2015 m. – 9 vietoje (iš 101 mokyklos), gabių vaikų
ugdymui ypatingą dėmesį skiria nuo 2011 m. Siekiant identifikuoti
mokykloje besimokinančius ypatingų gabumų mokinius, nuo 2013 metų
vykdoma „Gabių mokinių ugdymo programa“, kuri organizuojama keturiais
atrankos etapais.
Remiantis vaikų kūrybiškumo gebėjimų
rezultatais, paskutiniame etape kvalifikuotas psichologas atrenka
mokinius, kurie vertinami Berlyno intelekto struktūros testu. Sudarius
ypatingai gabių mokinių sąrašą, jiems, pagal gebėjimus, mokytojai
parengia individualius ugdymo planus, atsižvelgiant į jų tėvų nuomonę ir
pageidavimus.
Taikant Berlyno intelekto struktūros
vertinimo metodiką, šiais mokslo metais 16,9 proc. KTU Vaižganto
progimnazijos aštuntų klasių mokinių identifikuoti kaip ypatingų gabumų
vaikai. Šie jaunuoliai jau ruošiasi stojimui į geriausias Lietuvos
gimnazijas.
Ateityje, parinkus ir įsisavinus
tinkamus įrankius, KTU Vaižganto progimnazijoje planuojamas vykdyti ypač
gabių vaikų identifikavimas pradinėse klasėse.
„Per 5 metus ūgtelėjo ne tik vaikų
mokymosi motyvacija, bet ir jų pasiekimai visų lygių klasėse. Vaikai
sėkmingai įstoja ir toliau mokosi gimnazijose, kur jiems puikiai sekasi.
Tačiau, mokiniams perėjus į kitą pakopą, labai pasigendame gabių vaikų
ugdymo tęstinumo“, – apgailestavo R. Songailienė.